dubėti

dubėti
dubė́ti, -ė́ja, -ė́jo, dūbė́ti, -ė́ja (dū́bi), -ė́jo 1. intr. darytis, likti dubiam, dubti: Kur abu stovėjom, žolelė nedygo, kur žodį kalbėjom, žemelė dubėjo (d.) Ktv. 2. tr. mušti: Davė, dūbė́jo kaip medžian Ut. Ot baudžiavoj dubė́davo! Lp. ║ kirsti, kapoti: Dūbė́jau dūbė́jau sušalusią žemę su kirka Ds. 3. tr., intr. sunkiai dirbti, vargti, plūktis: Dieną naktį dubėji, ir valgyt neturi ko Vj. Parvasar baisiais vežimais dubė́ji (veži) klaiman, o žiemą po glėbeliui išnešioji Ktk. Kano kam anas čia dūbė́ja (kasa) ravą Ds. | refl.: Mes su tom malkom per visą žiemą dūbė́jomės dūbė́jomės, kol sausų nusipirkom Plš. Tai da čia gyvenimas: dubė́jies dubė́jies, žmogus, ir gera nematai Mlt. Aš tau nupirksiu didelį sviedinį, tu tada dūbė́kis (žaisk) su juo: svaidyk, daužyk Švnč. ║ tr. kankinti: Nedūbėj šito vabaliùko – ką anas tau bloga daro Rš. ║ refl. dūkti, šėlti: Tu nesdubė́k per naktis su mergom Mlt. \ dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; nudubėti; padubėti; perdubėti; pridubėti; sudubėti; uždubėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • dubėjimas — sm. (1), dūbėjimas (1) 1. → dubėti 2: Čia daug dūbėjimo (kūlimo)! Ds. 2. → dubėti 3: Buvo dūbėjimo, lig pečių suplūkėm! Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdubėti — 1. tr. apmušti, apkulti: Apdubėjo su lazda Vdšk. Dažnai juos apdubėju, bet argi klauso? Rk. 2. refl. Mlt storai apsivilkti: Taip storai apsidubėjai, ir po žiemos vartais nebesušalsi Skp. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidubėti — 1. tr. atmušti: Atadūbėjai tokiam neklaužadai gerai šonus, tai kitąkart žinos Trgn. 2. refl. nusikamuoti, nusiplūkti: Kol dirvoną išplėšiau, tai pats atsidubėjau ir arklį aždubėjau Dglš. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dubinti — dùbinti ( yti K), ina, ino tr. K 1. K daryti įdubimą, skobti: Tyčiomis pradėjo dubinti medžius [bitėms] Nz. Dubinti medį J. | refl. K. 2. mušti, dubėti, bubinti: Kad ėmė arklį lazda dùbint Ds. dubinti; įdubinti; išdubinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dubyti — dùbyti, ija ( yja), ijo ( yjo), dūbyti Š 1. žr. dubėti 2: Pagavo, ir dùbija Žb. 2. intr. J daug, godžiai valgyti ar gerti: Dùbyja kaip kiaulė – pripyliau bliūdą, ir nėr! Paį. dubyti; išdubyti; padubyti; pridubyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūblėti — 1 dūblėti, ėja, ėjo žr. dubėti 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdubėti — 1. tr. išmušti duobę, išduobti: Pernai beveždami medžius kai išdubėjo kely duobes, tai ir dabar, kai palyja, negalima išvažiuot Mlt. Pardien stovėdamas kumelys išdūbėjo kojom didžiausią duobę Trgn. 2. intr. praleisti kurį laiką sunkiai dirbant,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudubėti — intr. nuplakti: Kai nutversiu pagalį, nudubėsiu per šonus, tai žinosi Ldk. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; nudubėti; padubėti; perdubėti; pridubėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padubėti — 1. tr. pamušti: Padubėjo te[n] ką iš jų kumpanijos Mlt. 2. refl. pasikamuoti: Šitiek linų, grikių – pasdubėsme gerokai Mlt. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perdubėti — tr. permušti: Kiaulei šoną perdubėjau Ktk. dubėti; apdubėti; atidubėti; įsidubėti; išdubėti; nudubėti; padubėti; perdubėti; pridubėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”